- priklinti
- ×prìklinti, -ina, -ino J
1. tr. piktinti, erzinti: Ką tu dirbi, vaike, neprìklink nors kitų! Žvr. Tavo kalba mane prìklina Ilg.
2. tr. versti vemti, kelti šleikštulį: Mane prìklina, turbūt per daug prisivalgiau Snt. | refl. Ps.
3. refl. Rm žr. priklytis 2: Neprìklinkis tetai, kitąsyk saldainių tau nebduos Lkv. Ką – aš davatka kokia, ar kas, kad visą laiką priklinčiausi Dievui! P.Vaičiūn. ║ refl. Šl: Dėl tokio nieko nesinorėtų su juo prìklintis Rd.
◊ širdìs prìklinasi darosi bloga, šleikštu: Širdìs prìklinas, nepriima tokio valgio, ir gana Skr.\ priklinti; atsipriklinti; įsipriklinti; nusipriklinti; apriklinti; supriklinti
Dictionary of the Lithuanian Language.